Linų aliejus

Linų aliejus iš Mikolajaukos!

Tai natūralus būdas aprūpinti savo organizmą vertingomis medžiagomis. Linų aliejų, kilusį tiesiai iš Suvalkų krašto širdies – vaizdingos Mikolajaukos, spaudžiu iš linų sėklų, užaugintų savame ekologiniame ūkyje.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Pirmasis kontaktas su linų aliejumi

Pirmą kartą su linų sėmenų aliejumi susidūriau studijų laikais. Mano kambariokas juo pagardindavo savo maistą (pvz., raugintus kopūstus ar virtas bulves). Pradžioje nesidomėjau, bet vieną kartą sumaniau paragauti ir nustebau, tiesiog buvau sužavėtas tuo skoniu. Čia reikia pabrėžti: šaltai spaustas linų aliejus nėra tinkamas terminiam apdorojimui, t. y. jo nevartojame kepimui ar virimui!

Linų auginimas šeimos istorijoje

Susidomėjęs linais, kalbinau savo šeimos vyresniuosius narius, klausinėdamas, kaip jie seniau šiuos augalus augino, kaip naudojo. Sužinojau, kad anksčiau linai buvo auginami vos ne kiekvienoje sodyboje. Mano močiutė Eugenija puikiai atsiminė visą linų apdorojimo procesą – pradedant sėja, baigiant pluoštu, audinių pagaminimu. Visos šio augalo dalys buvo kruopščiai išnaudojamos. Iš linų sėklų buvo spaudžiamas aliejus, kurį žmonės vartodavo ne tik maistui, bet ir techniniams tikslams, pvz., tepė vežimų ašis.

Tradicinis užkandis su linų aliejumi

Močiutė prisiminė ir paprastą, seniau populiarų patiekalą: susmulkintą svogūną sumaišydavo su linų aliejumi ir druska. Į tokį mišinį merkdavo duonos riekę ir tiesiog skanaudavo. 🙂

Paprastas ir skanus užkandis – linų aliejus, svogūnas, žiupsnelis druskos ir naminė duona.

Paties pagamintas linų aliejus

Ar manote, kad būtent šio „itin sudėtingo“ patiekalo skonis sužadino manyje norą pačiam spausti linų aliejų? Deja, tai nebuvo priežastis, dėl kurios ėmiausi šio amato. Atsirado rimtas poreikis. Mūsų močiutė sirgo demencija. Besidomėdamas linais, sužinojau, kad šaltai spaustų linų aliejuje yra didelis omega rūgščių kiekis, o būtent šios maistinės medžiagos palaiko smegenų funkciją ir stabdo minėtos ligos progresavimą. Taip pat sužinojau, kad linų aliejuje esantys mikroelementai yra labai jautrūs, nestabilūs, gan greit suyra, tad vertingiausias yra ką tik išspaustas aliejus. Padariau išvadą, kad geriausia būtų spausti tokį aliejų pačiam – tada yra garantija, kad produktas bus šviežias ir kokybiškas. Taigi, norėdamas turėti vertingą aliejų, nusprendžiau veikti pats.

Pradėjau ieškoti ekologiškai užaugintų linų sėklų. Suradau skelbimą. Pardavėjas buvo labai atviras ir mielai papasakojo man apie ekologišką linų auginimą nuo A iki Z! Iškart pasikonsultavau dėl aliejaus spaudimo preso. Galiausiai iš ūkininko nusipirkau linų sėklų ir, daug nesvarstydamas, užsisakiau rekomenduojamą aliejaus presą.

Pirmasis bandymas auginti linus

Pirmasis bandymas auginti šį kultūrinį augalą įvyko 2022 metais. Deja, jis nebuvo itin vykęs. Mano linai pralaimėjo nelygią kovą su piktžolėmis. Taip pat buvę problemų su derliaus nuėmimu – samdomas kombainas nebuvo pritaikytas pluoštinių augalų pjovimui. Vis dėlto pavyko iškulti keliolika kilogramų linų.

Linų auginimas Mikolajaukoje

Turėdamas jau šiek tiek patirties, nusprendžiau pabandyti dar kartą. Vėl pasėjau linus. Antraisiais metais pakeičiau auginimo vietą. Šį kartą pasirinkau lauką, kur daugiau nei 20 metų augo natūrali pieva. Ji per visą tą laikotarpį nei karto nebuvo tręšiama cheminėmis trąšomis ar purškiama pesticidais. Pirmasis darbų etapas – kultivavimas, po to dirvos arimas. Kovoti su vabzdžiais padėjo gandrai – jie, vaikščiodami po arimą, rinko ir rijo grambuolių lervas, spragšius ir kitus kenkėjus.

Arimas – kalnai beveik kaip Švento Kryžiaus kalnuose!

Daugelis metų be arimo leido medžiams įleisti šaknis keliolika metrų gilyn į pievą!

Laukas buvo išakėtas ir gegužės pradžioje apsėtas. Sėmenų sėjimui panaudojau sėjamąją mašiną „KOS“. Vėliau laukas buvo dar kartą akėjamas ir voluojamas. Iki pat derliaus nuėmimo daugiau jokių agrotechninių darbų nebuvo atliekama.

Ursus C-360-3P su ūkininku ant kapoto. Lauko volavimas – paskutinis agrotechninis darbas.

Tais metais dėl sausros linai ilgai nedygo. Tai mane neramino, ir jau pradėjau galvoti, kad vėl nepavyks. Tačiau praėjus sausringam laikotarpiui, pagaliau palijus, visi augalų daigeliai tiesiog akimirksniu „iššovė į viršų“. Vešėdami pradžioje linai atrodo kaip ką tik sudygę ridikėlių daigeliai. :)

Linai žydi labai savitai – jų žiedai itin švelnūs. Pastebėjau, jog jie žydi nuo ryto iki vidurdienio, o popiet melsvi žiedlapiai nubyra. Ir tokį vaizdą mačiau kiekvieną dieną, maždaug dvi savaites. Manau, kad žydinčių linų laukas būtų puikus fonas vestuvių ar kitų progų fotosesijoms. :)

Violetiniais atspalviais švytintys žydintys linai, apsupti žalių stiebų fono, po debesis plaukiančiais mėlyname danguje.

Kasdien žiūrėdamas į žydinčius linus, pastebėjau juose daugybę dūzgiančių bičių. Jos nuolat leidosi ant žiedų ir darbavosi rinkdamos žiedadulkes. Nutūpdavo tiesiai į žiedo vidurį ir savo ilgais liežuvėliais laižė nektarą. Gležna lino stiebo konstrukcija joms visiškai netrukdė. Bitė taip tvirtai įsikabina į žiedą, kad nenukrenta net tuomet, kai linkstant stiebui ji šokinėja lyg ant batuto. Neįtikėtinas ir įdomus vabzdys!

Bitė ant lino žiedo

Pasibaigus žydėjimui, lino stiebų viršūnėse aiškiai matomi žali rutuliukai – dėžutės, pripildytos dar nenunokusių sėklų. Laikui bėgant ir veikiant sausam orui, linai pradeda rusti ir džiūti. O džiūvant rutulio formos dėžutėse padaugėja laisvos vietos tarp sėklų. Dėl to, palietus nokstančius linus, tos dėžutės pradeda skleisti būdingą garsą, panašų į vaikiško barškučio skambesį.

Linai beveik paruošti derliaus nuėmimui. Apatinėje dešiniojoje nuotraukos dalyje užfiksuotas saulėgrąžų auginimo fragmentas.

Tokie linai dažnai naudojami kaip dekoratyvinis elementas. Pavyzdžiui, Punsko krašte lietuvių bendruomenė pina nuostabaus grožio derlinių vainikus, riša puokštes bei galvos papuošalus – vainikėlius. Tokį pavyzdį matote žemiau esančioje nuotraukoje.

Derliaus šventės altorėlis, vaizduojantis Švenčiausiąjį Sakramentą. Taurė ties pagrindu apsupta spinduliškai iš centro einančių linų stiebų. Papildomai linai įkomponuoti kaip kabančios kutų puokštės aplink altorėlį.

Įgijus nemalonios patirties, susijusios su šios kultūros nuėmimu bei tinkamo kombaino trūkumu, antraisiais sėjos metais nusprendžiau įsigyti nuosavą pjovimo mašiną. Pavyko nusipirkti 60-ies metų senumo, bet vis dar veikiantį kombainą. Tokiu būdu galėjau ramiai pasiruošti derliaus nuėmimui. Turėdamas laiko, labai gerai pagalandau pjautuvą, todėl visų linų nuėmimo darbų metu nė karto neatsitiko taip, kad pjautuvas užsikimštų.

Tačiau susidūriau su kitomis problemomis, kurias teko išspręsti. Viena jų buvo augalų apsivijimas aplink grėbliuotąjį būgną (čia labai pravertė mano pusbrolio Mato pagalba). Kita problema buvo netinkamai sureguliuota kūlimo būgno plokštuma.

Ūkininkas su pagalbininku ant „Matador“ kombaino. Po dangumi, kuriame besileidžiančios saulės spinduliai pranašauja artėjančias sutemas.

Išvalytos linų sėmenys, apsuptos linų stiebų su barškančiomis dėžutėmis, iš kurių buvo iškultos.

Derliaus nuėmimo vaizdo įrašas:

Jei vaizdo įrašas rodomas netinkamai, žiūrėkite jį tiesiogiai „YouTube“ platformoje.